2009 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

Pavargau..

Nebegaliu..vienas lauke ne karys...

Juk žinai, kad aš labai stengiausi..kovojau..bet tai visiem tik užkliūna..o ir Tau visiškai nerūpi..visiškai nesvarbu, jog viskas tik dėl Tavęs..bet aš suprantu...

Laikas eina, galimybių vis mažėja..kasdien ta našta ant pečių vis sunkėja ir jau sunku man bejudėti..aš pavargau...jau labai sunku yra negalvoti, jog mane palikai..kad vilčių nebėra..kad praradau Tave amžiams ir niekada nebegrįši...ir dabar tik noriu aš pabėgti..pabėgti nuo šių slegiančių minčių, kurios taip trokšta galutinai sugriauti mano pasaulį..noriu bėgti ir neatsigręžti ir man visai nesvarbu, jog tik save apgaudinėsiu, nes geriau jau tokios iliuzijos negu visiška tamsa..geriau bėgsiu išdidžiai, nešdamas paskui save paskutinius gabalėlius vilčių..paskutines likusias spalvas..paskutines daleles Tavęs...

Aš pabėgsiu...bet užtat rusenanti ugnelė mano širdyje dar neužges...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą