Pabėgau...

Pabėgau..nebegalėjau aš ištverti to, kad esu taip arti Tavęs, bet negaliu būti su Tavimi..bemiegės naktys neleisdavo man pasisemti naujų jėgų kitai kovos dienai..atrodė, jog visi aplinkui taip ir stengiasi mane žlugdyti..neleisti man kovoti..o ir taip sunku man..kasdien jaučiuosi tarsi vis daugiau ir labiau slėgtų mano pečius ta našta, kurią nešu savo gyvenimo keliu...

Šiandien aš toli..bet kažkodėl dėl to visai nesijaučiu geriau...manau ką bedaryčiau vistiek būsiu persekiojamas savo budelių, kurie žudys mane kol nepribaigs...o gal tada pagaliau sugrįš pas mane ramybė, kurios taip trokštu...nebežinau ko noriu...

Žinau tik vieną, esu Tavo rankose..Tu valdai mano jausmus..mano nuotaiką..mano pyktį..mano ašaras..mano lūpų vingį...mano širdį....