Arti..arčiau..šalia..

Arti... Jau vakar aš tą pajutau, bekeliaudamas link Tavęs..tikslas vienas..būti su Tavimi ir padaryti Tave pačia laimingiausia, kokia tik gali būti..turėjau daug vilčių..kūriau daug svajonių..mintys vis sukosi ir sukosi ratu mano mintyse..

Arčiau...Bemiegė naktis kupina nerimo praėjo..išaušo nuostabus, naujus lūkesčius atnešęs rytas. Deja rytas sukėlė tik dar daugiau nevilties..nebežinojau ką ir galvoti..nebesugalvojau, kaip man kovoti..atrodė, kad gyvenimas jaučia didelį malonumą vis kankindamas mane..tik širdis liepė nepasiduoti..

Aš nepasidaviau..jau kita dienos pusė man suteikė naują viltį..viltį, kad galbūt aš einu teisingu keliu..

Šiandien sedėjau vienas prie upės..vis bandžiau sudėlioti tas mintis, kurios kasdien vis dūzgia mano galvoje neduodamos ramybės..aš pradėjau rašyti..rašyti tai, ką aš privalau daryti, norėdamas išpirkti viską, ką esu blogo Tau padaręs, ir taip pat naujojo "aš" įstatymus, kuriuos privalau vykdyti, norėdamas būti tokiu, kuris būtų Tau artimesnis, negu bet kada..

Šalia... Prisiekiu..taip išėjo visai atsitiktinai..aš to tikrai neplanavau..aš tiesiog atsiduriau ten..gal ir keista..tai nepaprastas sutapimas..o gal ir ne..manau tikimybė Tave išvysti betono džiunglėse buvo tikrai labai mažytė..bet aš ten atsiradau...

Akimirksniu sustojau..širdis tiesiog pašėlo..tai įvyko taip staiga..bet aš iškarto supratau..tai Tu..aš sutrikau..nebežinojau ką daryti..norėjau bėgti..nes žinojau, kad dar negaliu..man dar negalima Tavęs trukdyti...bet širdis..ji mane tempė..tempė visą kelią..kankindama savo aštriais dūžiais ir kartu virpindama kūną...

Mes susitikom...ačiū..

Ačiū, kad netylėjai..ačiū kad išklausei..ačiū, kad nepabėgai ir leidai tas kelias nuostabias minutes pabūt su Tavimi...man buvo begalo gera..ir didžiausias ačiū Tau, kad leidai prisiglausti prie Tavęs..ta akimirką buvau labai labai laimingas..ta laimė man padovanojo laimės ašarėle..salždią saldžią...

Myliu Tave, žiogiuk mano =)***