Rytas be Tavęs..

Sapnai. Tai vienintelė vieta mano pasaulyje, kurioje dar liko spalvų. Aš neretai Tave sapnuoju, kaip mes būname kartu, kartu juokiames..mes esame laimingi turėdami vienas kitą...bet tai tik sapnai, iliuzijų pasaulis, kuris visada baigiasi tuo metu, kai labiausiai to nenori...mane prievarta ištempia iš tų gražių akimirkų ir nukelia į realybe, kur manęs jau laukia peilius galąsdama vienatvė, pasiruošusi mane užbadyti liūdesio ir ilgesio dūriais, vos tik pramerksiu akis...

Ji visada sulaukia...

Šįryt ir vėl aš pabudau vienas..giliai atsidusęs prisiminiau, kaip gera budavo pabust šalia Tavęs..gulėdavau ir žiūrėdavau, laukdamas, kada ir Tu pabusi, padovanodama man savo šypsena...Man visada patikdavo, kad miegodamas šalia Tavęs, išsimiegodavau kaip niekur kitur...pabusdvau anksčiausiai ir nebenorėdavau daugiau miegoti...Bet dabar tai baigėsi...

Dabar aš pabundu tik vienas, palikdamas visas spalvas sapnuose ir pasitikdamas pilką ir niūrią realybę, kurioje nebeturiu nieko, tik gražius prisiminimus, kurie vienatvei tik suteikia džiaugsmo, dar labiau mane kankinti...